Nebijok kalbėti

Mūsų ausiai įprastesnis žodžių junginys yra „psichologinė pagalba“. Tačiau dabar šie žodžiai naudojami taip dažnai, kad gali reikšti bet ką – pradedant profesionalių psichologų teikiamomis konsultacijomis, baigiant draugiška vieno bičiulio parama kitam. Siekdama išvengti tokios painiavos Lietuvos psichologų sąjunga siūlo „psichologine pagalba“ vadinti tik tokią pagalbą, kurią teikia profesionalūs psichologai.

Emocinė parama – žymiai platesnis terminas. Juo galime apibūdinti ir tokią paramą, kuria teikia ne vien psichologai. Pavyzdžiui, paskambinus „Jaunimo linijos“ telefonu galima tikėtis būtent emocinės paramos. Mūsų tarnyboje dirba ne psichologai, o savanoriai, kuriais gali būti labai įvairaus išsilavinimo ir profesijų žmonės – pradedant studentais, baigiant menininkais ir verslininkais. Žinoma, visi savanoriai turi praeiti gana griežtą kelių etapų atranką bei pusės metų trukmės praktinius apmokymus. Tačiau emocinės paramos pagrindas ne žinios, technikos ar patarimai, o nuoširdus dviejų žmonių pokalbis.

Labai dažnai mūsų klausia, ką mes tokio pasakome mums skambinantiems žmonėms, kad „atkalbėtume“ juos nuo savižudybės?.. Tačiau jokios stebuklingos frazės ar patarimo nėra ir negali būti. Jeigu žmogus ilgą laiką jaučia labai didelį psichologinį skausmą, jam ima atrodyti, jog niekur neįmanoma nuo šio skausmo pasislėpti, o tokia būsena truks amžinai. Tuomet savižudybė gali atrodyti kaip vienintelė įmanoma išeitis. Tačiau jei savo išgyvenimais pasidalini su tuo, kuriam nuoširdžiai rūpi, skausmą pakelti lengviau. Žinoma, tai neišsprendžia visų gyvenimo problemų, bet padeda eiti toliau.

Padėti galime kiekvienas. Jeigu šalia Tavęs yra žmogus, kuris užsimena apie savižudybę, nebijok su juo apie tai atvirai pasikalbėti. Čia yra keletas patarimų, kaip tai galima padaryti.

Paulius Skruibis
„Jaunimo linijos“ vadovas, psichologas.