Turbūt ir Jums kada nors teko girdėti, jog nusižudo tik stiprūs žmonės. Arba atvirkščiai – tik silpni. Tačiau abu šie teiginiai neatspindi realybės.
Savižudybė nėra nei stiprių, nei silpnų žmonių poelgis. Savižudybė visų pirma yra kenčiančio žmogaus nevilties žingsnis. Žymus JAV psichologas ir vienas pirmųjų šiuolaikinės savižudybių prevencijos pradininkų Edwin Shneidman teigia, jog žmonės nusižudo dėl to, kad nebegali ištverti juos kankinančio didžiulio psichologinio skausmo. Ilgai kenčiant šį skausmą, žmogaus mąstymas tarsi susiaurėja – jis ima manyti, kad yra tik vienintelis būdas išvengti šio skausmo – nusižudyti.
Citata iš E. Shneidman knygos „Savižudžio sąmonė“ (Vilnius, Via recta, 2002 m., psl. 23):
Psichologinis skausmas yra sąmonę užvaldęs skausmas, sielvartas arba gėla. Šio skausmo esmė psichologinė – perdėtai išgyvenama gėda, kaltė, baimė, nerimas, vienišumas, baimė pasenti arba mirti kančiose. <..> Savižudybė įvyksta, kai psichologinis skausmas laikomas nebepakeliamu ir aktyviai siekiama mirties, kad pagaliau nutrūktų nesiliaujantis kankinantis sąmonės srautas. Savižudybė yra tragiška sielos drama.
Analizuodamas ir gilindamasis supratau, kad dėl stipraus psichologinio skausmo nusižudoma tik labai retais atvejais, bet kiekviena savižudybė yra susijusi su pernelyg dideliu psichologiniu skausmu.
Tačiau net „pernelyg didelis psichologinis skausmas“ gali sumažėti, jeigu juo pasidalini su žmogumi, kuriam rūpi. Atviras ir nuoširdus pokalbis – turbūt patikimiausias psichologinis nuskausminamasis.
Paulius Skruibis
„Jaunimo linijos“ vadovas, psichologas
[...] Mitai apie savižudybes: #4 [...]
[...] Mitai apie savižudybes: #4 [...]
[...] on Liepa 27, 2009 at 3:17 pm | Reply Mitai apie savižudybes: #4 « Nebijok kalbėti [...]
Aš visad norėjau įsigyti Edwin Shneidman knygą “Savižudžio sąmonė”. Apskritai įmanoma ja kur nors įsigyti? Nes niekur man tokia knyga nėra užkliuvus.:/
†Invisible†, ši knyga prieinama bibliotekose. Jei nori įsigyti – teiraukis knygynuose.
Mintys apie savizudybe mane persekiojo nuo mazens. Dabar jau suprantu (manau) is kur tai ateina. Atsakyma radau Biblijoje. Noriu pasidalinti savo eiliuotomis mintimis.
( Rom.7:19-20 “Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu. O
jei darau ko nenoriu, tada nebe aš tai įvykdau,
bet manyje gyvenanti nuodėmė”).
Nuodemes valdzioje
Kokia mūs prigimtis baisi,
Negailestinga ir žiauri.
Tai nuodėmė, kur mumyse,
Mus laiko savo valdžioje.
Jinai apnuodija mintis,
Vis mąsto:”Gal gi užvaldys?”
O mes paklūstam jai visi
Ir tampam jos jau vedami.
Ji reikalauja iš visų,
Kad taptume mes jos vergu.
O mes nesuvokiam visai,
Kad mintys jos, o mes vergai.
Tiesiog diktuoja mumyse,
Meluoja mūsų mintyse.
Apgauna, tarsi aš mąstau,
Tada, ką sako ji, – darau.
Bet tu sustok, brangus žmogau,
Suvok, kad ji asmuo, prašau.
Tave ji nori užvaldyt,
O dar vėliau ir pražudyt.
Tikrai žinau, kad ji tave
Užvaldžius buvo savyje.
Ką liepė ji, – nekart darei,
Paskui krimtais – ką pridarei.
Net netikėjai širdyje,
Kad taip pasielgei tada.
Bet tu žinok, tai darė ji,
Pasinaudojo tavimi.
Tikrai apgavo ji nekart,
Kiek žodžių jos tau teko tart.
Paskui gailėjais, aš tikiu,
Tada jau buvo per vėlu.
Ne tik ji duoda tau mintis
Ir įkvepia daryt tai vis,
Bet dar apkaltina po to,
Kad kaltas tu dėl viso to.
Į kampą nori įvaryt,
Besąlygiškai užvaldyt.
Vis kiša tau baisias mintis,
Apninka kaip juoda mirtis.
Ir ranką noris tau pakelt,
Nes negali kitaip ištvert.
Ji sako:”Nėr jau išeities”.
Ir vykdai valią jos išties.
Nesugebam atsilaikyt,
Ir kas galėtų pasakyt,
Kaip nugalėt ją savyje
Ir nebebūt jos valdžioje?
Brangus žmogau, aš jau žinau
Ir noriu parašyti tau:
Jei Kristus tavo dvasioje,
Nuo jos išgelbės Jis tave.
Nors nuodėmė tokia baisi,
Jis nugalės ją, ar tiki?
Nors valdžią nuodėmės jaučiu,
Rašau šiandien tau su džiaugsmu.
Kai nori ji mane valdyt.
Aš pradedu širdy prašyt:
“Išgelbėk, Kristau, Tu mane,
Nenoriu būt jos valdžioje”.
Labai prasmingi ir gražūs žodžiai, Jolanta.
Jei esi iš Vilniaus, pabandyk paieškoti knygyne prie VU arba Roto knygyne prie Mickevičiaus bibliotekos (netoli VGTU) – ten kartais galima rasti senesnių knygų
Ka man daryti jai noriu mirti ir diena nakti mastau apie savizudibe, bet kai kamnors pasakau kad noriu numirti ir nusizuditi visi tik ir nusisuka nuo manes ir pradeda sakyti savizudė, savizudė…
O noreciau rugseji uzlipti ant savo mokyklos stogo ir nusokti, o kai krenti ištiesti rankas ir užsimusti.
Nes net nebesinori likti sem pasauli, cia bjauru.
Visi manes nekencia visi nenori draugauti, motina vis reke ant manes ir brolio o teciui vis priekaistauja del kasko.
Tetis zadejo mus su broliuku išsivešti ir bekti iš namu kad galetume nebekentėti tos raganos,bet, teciui paprastejo sveikata ir ten nezinau kaip toliau giventi teciui jau 60 ir jis senas o mamai tik 35.
O kai bandau išsipasakot vsi sako kad as melage ir niekas manim netiki.
Kai gristu namo tik ir verkiu…
Nezinau paska kreiptis pagalbos, bet kartu ir norisi nusokti nuo tos mokyklos;(((
Prasau padekit man, nes greit pati nebesuvoksiu ka darau…
Būtinai kuo greičiau kreipkis pagalbos:
Emocinės paramos telefonai: http://www.klausau.lt
Pagalba internetu: http://www.jppc.lt/draugas
Į artimiausią organizaciją, teikiančią psichologinę pagalbą: http://www.jppc.lt/?_nm_mid=TVN3ekxEQXNNQ3d3&_nm_lid=0&session=no
O ką daryti jeigu nėra kam išsipasakoti?Jeigu tie artimi žmonės tavęs nekenčia ir nebemyli?Nuo tavęs nusisuka ir net nenori mayt nei girdėt?Ką tada daryt?Nėra kam išsipasakoti..Va dėl ko norima nusižudyti..Tada gal mažiau problemų bus,mažiau pykčių tiem žmonėm su kureis gyveni,kuriuos myli,o jie nuo tavęs nusisuka ir kažkokia mažą klaidą kuria padarei..Nors patys daro didesnes klaidas..
Juokinga. Visu pirma norint nusizudyti siulau pradeti nuo saves. Pompastikos nereikia, nori sokti nuo stogo – sok, sekmes. Bet? Kam zaloti savo poelgiu gyvenima kitam?nemanau kad nusizudyti yra blogai – vienaip aer kitaip pasaulyje gyvena 6 milijardai zmoniu, is kuriu beveik didzioji dalis paversti pilkais sisteminiais vienetais del ivairiu priezasciu ir tuo patenkinti gyvena. Taigi viena mirtis nieko nekeicia, taciau pats jos procesas ir reiskinys zaloja aplinka ir visuomene, kuri tiesiog nenori arba negali apie tai girdeti – nebus kam “kelti ekonomika”:)jeigu tikrai nori nusizudyti, siulau surasti itin efektyvu buda, kuriuo paveiktum kaip imanoma maziau zmoniu, pasiskaitineti patarimus ir visa kita, kas rasoma apie depresija ie kt. ir tiesiog taip nesielgti.elkis normaliai, kasdieniskai – taip neatkreipsi demesio i save ir isnyksi paprasciau. Kita problema – ivardijamas psichologinis skausmas – vienaip ar kitaip persekioja visa gyveniima ir jei jis jau tikrai toks nepakeliamas, tai nusizudymas tai tikrai sutvarko.tu to nebepakeisi, bet ir saves nebekankinsi – taip visuomenei bus geriau.ir seip – esi savo gyvenimo, savo gyvybes ir saves seiminikas, taigi, kaip manai, kam spresti apie tavo gyvybe?svarbiausia – niekam apie savizudybe nekalbeti, susikurti idiliska sarva, nieko pro ji nepraleisti, likti tiesiog vienam. kaip imanoma vienesniam. BET. JEI VISGI JAUTI KAD NOPRI TAI ISSPRESTI, MANO PATARIMAS – PRADEK PAMAZU. KAI JAU TURESI AISKU SAVO SAVIZUDYBES MODELI, TAI ZINOSI, KAD JIS TIESIOG YRA IR GALIMA DALYKUS PAMAZU TVARKYTI (tuo atveju jei matysi kad nepavyksta – visada turesi savo varianta tai nutraukti). BET PAMAZU JUDEDAMAS LINK NORIMU TIKSLU IR JUOS IVYKDYDAMAS ISGELBESI SAVE.TAI ESME – APSISPRRESK IR DARYK!