Įrašo „Mitai apie savižudybes: #4“ komentarai

Autorius: mai4

mai4 — Thu, 09 Feb 2012 23:42:45 +0000

pirma karta sugalvojau pasisakyti savo nuomene.
pati irgi nelabai gera gyvenima turiu. mano mama girtuokle, tevas psichinis ligonis, sesei as nerupiu, giminem taip pat. gyvenu atskirai nuo savo tevo, tik su mama ir seserim nes paskutiniuoju metu kai maciau savo teva, jis bande mane nuzudyti turiu didziuli polinki pjaustytis, jau nebeatsimenu kiek kartu bandziau nusizudyti. nematau gyvenime gilios prasmes dziaugtis juo nes kai tik pajauciu trupineli laimes, viskas susigadina i blogaja puse. labai per daug neissipletosiu nes nesu pratus sneketis apie savo problemas kitiems.noriu numirti. zemej per sunku. joje as jauciu tik skausma. jau seniai esu nusprendus kad gimiau tik kenteti. ir ta kancia be pabaigos.
man dar labai nepatinka vienas dalykas, tie visi kurie kritikuoja su savo tais visais komentarais, jie tiesiog nesupranta tai ka kiti jaucia, kaip jie kencia. jiems gal tai atrodo kvaila, bet……. kad jie patirtu tai ka kiti patyre, tai tada gal ir suprastu.

Autorius: akys

akys — Sun, 25 Dec 2011 13:42:36 +0000

gal reiketu pradeti nuo gyvenimo istorijos ,kuri sudelioja mumis tokius kokie esame sianden. o ji labai ilga ir pasakoti man reiktu labai ilgai ir faktu kurie mane stumdo link tos minties tai pat daug.negailestingas tas gyvenimas labai negailestingas ,man skaudu skaityti ,kaip moteris nugyvena ilga gyvenima ir budamas jau nemazo amziaus ,supranta kad viskas susikloste netaip, kaip jos norejo ,cia skaudziasia dalis, nugyventi gyvenima su vyru, stengtis del seimos ,atyduoti visas jegas ir matyti rezultata, kad tu esi tokiame kelyje kur ryte akys pramerkti nenori ,tai yra labai sunkiai pakeliama ,o patarimo pagalbos lietuvoi nerasi ,o ir silti zodziai nepaguoda.
Musu visu gyvenimai nekuokie ,pasigirti galime keliais dalikais ,bet ju ant vienos ranku pirstu suskaiciuoti galime ,noriu pasakyti mielos moteris mielos mergaites ir vyrai kurie palusta del dydeliu sukretimu, gyvenima galima pradeti isnaujo ,ta as garantuoju ir jis tikrai bus geresnis nei senasis ,bet praeities niekada neuzmirsim ,tai tai pat garantuoju, gal ir gerai kad taip ,nes mes visada suprasim tuos kuriems sunku ir tai gal busim kitiems truputuka rupimi ir padeti galesime ,jausimes ir reikalingi.

Autorius: akys

akys — Sun, 25 Dec 2011 12:59:07 +0000

NIEKAS musu gyvenimas kaip mozaika su daug veidrodzio sukiu ir nezinom ar sudeliosim, o ka matom nekenciam.MAN .. ir as nuo 14 metu apie tai galvoju kas dien ,bet begalvodamas randu ir draugu, kuriu neislaikau ,nes jie man neidomus ,suzinojau kad dievo nera ,kad viskas kas brukoma televizijoje netikra ,atrodo viskas beprasmiska , bet sukes delioju ir klijuoju asaromis, neprisimernu kada buvau ikvepes oro neatciduses anksiau buvo pro langa ziuret malonu ,dabar iki jo eiti vargas bereiksmis .kaip suklijuosiu as savo sukes cia grysiu

Autorius: akys

akys — Sun, 25 Dec 2011 12:33:30 +0000

IEVA tu tikrai neteisi ,kas liecia tokiu dalyku, kaip vienisumas jis tau suteikia smegeninei dideli haosa ,bet kaip pradedi delioti i lentineles, jei speji ir neapsileidi tada matai kad vienisumas tai tvirtas tavo as ,mes visi norim buti rupimi ,bet cia esantiems to gal ir nebus ,bet gal tu gali pries mirdamas iseidamas is sito susikto pasaulio palikti kazka gero ,kad sau pasakytum as nugyvenau susikta vienisa gyvenima ir medaliai man nieko nereiskia ir grazus zodziai ,kurie isslista is atminties ,bet tu galesi pasakyti as bandziau rasti vieta ,nors ir likau ryza pelite , bet stengiaus liejau kruvas asaru gailedama saves.
manau protarpiais ateis laime kuria prisiminsi likusia gyvenimo dali ,kaip tavo graziausias gyvenimo akimirkas ,jos bus gal trumpos bet jos bus sita as jums garantuoju ir tos akimirkos ikveps ir neleis jums pasiduoti ,o vieta rasyte kur jusu gal ir nelauks, bet jausytes kartais ir reikalingi.
as kartais sakau nemesk darbo del takelio ir pasiek ko uzsimaniai is 100 1 karta tikrai pasieksim

Autorius: akys

akys — Sat, 24 Dec 2011 11:09:53 +0000

MIRTIS MIRTIS nesuprantu kodel uzplusta tokie dalikai, kaip kas mirsta jauciames pazeidziami ,kaip norime mirti nusizudyti uzpuola liudnos mintis, labai daug kartu nemaciau tikslo gyventi ir tiesa sakant nemanau ar as ji pamatysiu, bet zudytis tikrai nesizudisiu mintis mirti siuo metu peraugo i sado mazo ,kai nukretu nesikeliu ir kenciu skausma ir nerodau asaru nerodau nieko , bet viduje degu is skausmo,daug kas sako kokia grazi tavo sipsena ,o viduje degu is skausmo ,nesijaučiu, nei reikalingas nesijaučiu idomus, nors tiesa sakant daugelis manes klauso ,bet to man mazai, kad sukeltu pasitenkinima ir pasitykejima .Meiles atrodo vaistas ,bet ja rasti buna, kaip laimeti teleloto ir to maziau sansu, o kaip ja randi ir prarandi, del tikrai ivairiu daliku supranti kad pragaras niekas pries sita skausma. bet ir toliau kenti ieskai siluma ieskai uzuoveju kitur ,bet tai tikrai nepades ir toliau degi degi kaip ant lauzo tik viduje, dziaugiuosi kad turiu biski protelio ir galiu keisti kaikuriuos smulkius dalikus savo gyvenime ,nors jie ir nereiksmingi, bet tai judesis darbas veikla kur idedi gabaleli saves. mes visi turime vieta zemeje ,nors ir niekinga apgailetina, bet vieta kur is taves daro zmogu toki kuriuo kiti gal netaps ,nes to jie neisgyvena , jie nesupranta kas tai per skausmas eiti 1 nesuprastam kartais jauti ju gailesti , jauti kaip jie tave mindo ,kad butu laseliu laimingi ir tu jiems leidi ,nes juos tu nuo to jausmo apsaugai,
katais galvoju kad niera daliku kuriu nepereiciau ir tas zinojimas mane ir pakelia ir nuleidzia o nuleidzia todel kad tai nesupras be taves niekas kitas

Autorius: Avy

Avy — Sun, 18 Dec 2011 10:53:10 +0000

Iš tikrųjų, tai viskas slysta iš rankų. Ir vienintelė priežastis dėl ko nenusižudau yra tai, jog susišikus savo gyvenimą nenoriu jo griaut kitiems, t.y. tėvams. Kartais pamąstau, kad ir jiems taip lengviau būtų, ypač motinai, bet apkalbos ir pan. To tikrai nereikia. Todėl taip ir gyvenu, poxujistiškai. Man vienodai ateitis ir kas bus toliau. Tiesiog esu, kad kitiems būtų rami galva. Kai būna visai blogai, pasižiūriu į savo supjaustytas rankas, pasikalbu su vienu virtualiu draugu, paverkiu, su brituvute pažaidžiu ir vėl gyvenu. Negalvokit, kad esu vieniša, oi ne, turiu begales draugų, puikius pažymius, aktyviai įsijungiu į visą visuomenės gyvenimą. Sako, turi talentą. Turi tiek daug, bet neturi prasmės gyventi. Jau virš 100 dienų eini miegot su viltimi daugiau nebesikelti arba atsikeli su kauke, jog viskas yra gerai. Ir pati žinai, kad niekas jau nebepadės, nei psicho ar pagalbos linijos. viskas išbandyta. manau, tik laiko klausimas kada viskas pasibaigs, kažkada gi pasibaigsiu ir aš.
Gerų švenčių (:

Autorius: Evaldas

Evaldas — Fri, 04 Nov 2011 11:00:59 +0000

Labas, Ieva,
Puikiai Jus suprantu, nes ir pats panašiai jaučiuosi… Bet žinot, viskas yra įveikiama. Jei ši diena nėra graži, tiesiog reikia patikėti, kad kita diena bus tik gražesnė, nes tikrai ji tokia ir bus… Žinot, ramių žmonių vis mažiau ir mažiau šiam pasauly lieka, o kuklumo tuo labiau… Daugeliui tik rūpi jie patys, o į kitą nesugeba pažvelgti… Žinau, ką reiškia mintys apie savižudybę, žinau ką reiškia, kai sunku su jomis kovoti ir niekas nesiruošia padėti (tik neva sako, jog tau padėsim… Bet ar jie nori padėti tau kaip žmogui? Manau ne. Jie tiesiog nori išgelbėti tave nuo to, kad jų sąžinė negraužtų, kai kažką imtum ir pasidarytum…), bet juk gyvenimas ir neturi būti lengvas, mes turime kovoti, siekti savo tikslo ir niekada nepasiduoti nors ir sukluptume daugybę kartų…

Autorius: Koks skirtumas

Koks skirtumas — Thu, 13 Oct 2011 15:09:57 +0000

Aš tai nesuprantu, kodėl negalima žudytis? Kodėl BŪTINA kreiptis pagalbos, arba ją kiša per prievartą? Aš suprantu, kad ją pasiūlyt reikia, nes yra tokių žmonių, kurie nenori žudytis, bet nežino nei kur kreiptis nei pnš, tai tiem žmonėm pasiūlyta pagalba labai gerai, bet jeigu aš noriu žudytis 100tu procentu ir nenoriu pagalbos? Jeigu aš savęs žiauriai nekenčiu, žalojuosi kaip tik sugebu ir tikrai, tikrai esu įsitikinus, kad noriu žudytis. Kodėl man per prievartą kiša pagalbą? Juk aš žudau save, kenkiu tik sau, o ne kam kitam. Negi neturiu teisės nusižudyti? Man nusispjaut galit stumt ant manęs, bet aš nekenčiu nei gyvenimo, nei pagalbos. Vistiek nedaug liko gyvent, koks skirtumas man jau viskas..

Autorius: Ieva

Ieva — Tue, 11 Oct 2011 13:13:02 +0000

Labas, esu pirmakursė studentė. Galvojau naujas miestas, naujas gyvenimas. Pasikeisiu. Bet kaip visą gyvenimą nieko neprisileidžiu, taip ir lieku viena. Velnias, kitaip man nepavyksta. Jaučiuosi vieniša. Labai vieniša. Širdyje tokia tuštuma. Taip trūksta žmogaus, kuris apkabintų. Sėdžiu tam šaltam bendrabutį ir galvoju kodėl aš taip pasidariau? Visada viena. Apie savižudybę mintys tik sukasi, sukasi… Aš kalta, kad esu per ramus žmogus. Aš kalta, kad nesu komunikabili. Kitaip nemoku, tai lyg įaugę manyje. Kam reikia kuklios mergaitės? Niekam, tik žemei, kuri priimtų mane bet kada…

Autorius: labas

labas — Tue, 06 Sep 2011 09:48:47 +0000

labas visiems, aš irgi taip jaučiuosi ir nesistengiu per daug taisyti tokios padėties. manau jei taptume draugais, būtų lengviau visiem:) išsipasakotume vienas kitam, padėtume, nežinau, tiesiog manau būtų neblogai