Kovo 20 dieną iniciatyvos „Nebijok kalbėti“ komanda susitiko su Zarasų jaunimu. Trumpai pristačius iniciatyvą „Nebijok kalbėti“ ir „Jaunimo liniją“ dainininkas Andrius Mamontovas, „Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis, savanorės konsultantės Dalia ir Justina buvo tiesiog užversti klausimais.
„Kodėl žmonės žudosi? Kas yra labiau linkę į savižudybę: vaikinai ar merginos, vyresni ar jaunesni? Ar savižudybė yra tik dėmesio siekimas? Ką daryti, jei paklausus ar galvoja apie savižudybę, žmogus atsako „taip“? Jūs vis kartojate, kad reikia kalbėtis – tai apie ką kalbėti? Ką daryti, jei sunku kalbėti ar kitas žmogus nieko nepasakoja?“ – tai tik keli iš daugybės kilusių klausimų.
Neįmanoma vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kokia yra savižudybės priežastis. Dažniausiai būna daugybė susikaupusių priežasčių ir žmogui pasidaro taip sunku, kad jis nebemato jokios kitos išeities, tik savižudybę. Tai nėra dėmesio siekimas, greičiau tai yra momentas, kai žmogus labiau nori numirti, nei gyventi.
„Svarbu tuo metu su žmogumi kalbėtis – nuoširdžiai, atvirai ir parodyti, kad jis Tau rūpi,“ – tokią svarbiausią žinią nori perduoti „Jaunimo linija“ per iniciatyvą „Nebijok kalbėti“. Jei žmogui sunku kalbėti, galima savo dėmesį ir rūpestį parodyti veiksmais, pvz. padėti surasti psichologinę pagalbą.
Andrius Mamontovas, paklaustas ar jis pats kada nors galvojo apie savižudybę, atsakė: „Nuvilsiu, bet nesu. Žinoma, yra buvę sudėtingų gyvenimo periodų. Bet būtų labai gaila nepamatyti kas laukia už posūkio, kas bus kitos dienos rytą. Niekas nesitęsia amžinai ir kartais kai būna sunku, tiesiog reikia kantriai išlaukti“.
A. Mamontovas prisiminė kaip jam dirbant radijo stoties M-1 laidoje „Nakties balsai“ tiesioginiame eteryje teko kalbėtis su žmogumi, kuris pasakė, kad nusižudys kai jie baigs kalbėtis. „Aš pamačiau kaip už stiklinės studijos pertvaros staiga kyla panika, ima bėgioti žmonės. Atsiminiau tik tiek, kad kažkur buvau skaitęs, jog su tokiu žmogumi reikia stengtis kalbėti kuo ilgiau. Mes prakalbėjom pusantros valandos. Kai padėjau ragelį, nežinojau kaip jis pasielgs. Tačiau po 3 ar 4 savaičių tas pats žmogus paskambino ir padėkojo“.
Nepaisant to, kad salėje buvo nepaprastai šalta, apie 100 susirinkusiųjų, pasišildydami arbata, nė nemanė skirstytis ir vis siuntė naujus klausimus A. Mamontovui bei „Jaunimo linijos“ atstovams.
Po renginio Zarasų jaunimas ir „Jaunimo linijos“ savanoriai dar pabendravo gurkšnodami arbatą. Keletas atėjusiųjų pasinaudojo galimybe asmeniškai pasikalbėti su „Jaunimo linijos“ savanoriais apie jiems rūpimus klausimus bei sunkumus. Atėjusieji į susitikimą sakė, kad įgijo daugiau žinių ką daryti, jei iš draugo išgirstų, jog jis galvoja apie savižudybę, kad pasikeitė požiūris, atsirado daugiau pasitikėjimo. O savanoriai jau dega noru organizuoti „Nebijok kalbėti“ renginius kituose miestuose.
Klausimai-atsakymai
šilti žmonės šaltoje salėje
Daugiau nuotraukų mūsų Facebook’e.
